ar naujiems automobiliams reikalingas antikorozinis padengimas ?
Naujų automobilių pirkėjai neretai apsigauna manydami, kad jei automobilis ką tik išriedėjo iš salono, tai jis dar ilgai nekels galvos skausmo ir ką jau kalbėti – tikrai nesurūdys taip, kaip kadais tėvuko žiguliai. Deja, jei automobilis prieš pradedant jį eksploatuoti nebuvo padengtas antikorozine danga, rūdys įsimeta kaip mat. DINITROL Antikorozinio Centro specialistai ant bet kurio modelio automobilio, eksploatuoto nors dvi žiemas gali parodyti ne vieną korozijos žydinį. Apmaudu, bet dar ne visi naujų automobilių pardavėjai realiai vertina Švedijos Korozijos Instituto mokslininkų išvadą –papildomas antikorozinis automobilio padengimas prailgina jo tarnavimo laiką bei didina likutinę vertę. Būtent dėl šios priežasties nenurodome konkrečių automobilių modelių. Šio instituto pastoviai vykdomi automobilių atsparumo korozijai tyrimai finansuojami tiek automobilių gamintojų, tiek antikorozinių medžiagų tiekėjų kas parodo problemos aktualumą bei užtikrina grįžtamą ryšį. Tyrimu metu sukaupta informacija ne tik parodo atskirų modelių silpnąsias vietas, bet ir leidžia surikiuoti tirtus automobilius į eilę pagal jų atsparumą korozijai. Lentelėje pateikta tokia eilė pagal paskutinės ataskaitos duomenis. Dar viena svarbi tyrimų išvada-antikorozinės medžiagos uždarose ertmėse ženkliai pagerina automobilių atsparumą korozijai.
Pirmiausia reikėtų atverti akis ir realiai suvokti, kol 90% automobilio svorio sudaro metalas, korozija yra neišvengiama, nes tai procesas, grąžinantis iš rūdos išgautą metalą į jo pirmykštę padėtį. Gamintojas, suteikia tokį atsparumą korozijai savo automobiliui, koks yra jam ekonomiškai tikslingas ir techniškai įmanomas. Visai nerūdijančio automobilio niekas ne tik nenori gaminti, bet ir negali dėl suprantamų priežasčių. Automobilių korozijos atsparumas kasmet gerinamas, bet specialistai ant bet kurio iš jų jau po 3 metų randa korozijos pėdsakų. Iš pradžių tai sunkiai matomi pradai, bet jie vystosi greitai nestabdomi ir bet koks delsimas tik padidina Jūsų, kaip savininko, nuostolius ateityje.
--- ar antikorozinio padengimo technologija yra ilgalaikio poveikio priemonė ?
Gamintojai, kurie maksimaliai panaudoja visas šias įmanomas priemones, suteikia savo automobiliams net iki 10 metų garantiją, kad kėbulas nesurūdys. Bet gyvenimas rodo visai ką kitą. Švedijos korozijos instituto specialistai jau 10 metų pastoviai tyrinėja kaip korozija veikia serijinius automobilius su gamykline antikorozine apsauga. Jų tyrimų išvados turėtų priversti susimąstyti visų automobilių savininkus. Visiškai nerūdijančių automobilių nėra. Jau po 3 metų eksploatacijos (būtina sąlyga, kad automobilis važinėja ir žiemą, bei eksploatuojamas šalyje, kur žiemą temperatūra yra žemiau 00C). Be abejo polinkis korozijai skirtingų markių automobiliams išreikštas ne vienodai. Jeigu polinkį rūdyti įvertinti sutartiniais balais nuo 0 iki 2,0, tai visus tirtus modelius galima išrikiuoti sekančia tvarka .Taigi, prasidėjus žiemai, kai sąlygos korozijai tampa ypatingai palankios, tik Mercedes, Audi, BMW-3, Volvo 800 savininkai galėtų būti santykinai ramūs - jų automobilių gamyklinė apsauga nuo korozijos pakankamai patikima. Na, o turintys Opel Astra, Hyundai, Mitsubishi, Nisan, Ford Siera, Lada , jei nenori turėti rimtų problemų dėl korozijos, verčiau turėtų susilaikyti nuo važinėjimo žiemą arba pasinaudoti viena iš Korozijos instituto specialistų išvada - papildomą apsaugą nuo korozijos patikimomis antikorozinėmis medžiagomis galima atlikti naujam automobiliui kuo anksčiau. Tai gali prailginti jo amžių 2-3 metais, beje, rinkos tyrimai parodė, kad didžiausiais antikorozinių medžiagų vartotojais yra sunkusis ir vidutinis transportas, bei ypač intensyviai eksploatuojami automobiliai - taksi, greitoji pagalba, policija, greitasis paštas ir pan.
--- kada reikėtu pakartoti šią procedūrą ?
Jei papildomas padengimas atliekamas laiku bei kokybiškomis medžiagomis, pagal griežtai reglamentuotą technologiją, automobilių tarnavimo laiką galima prailginti iki 2 kartų .Tam būtina nurodytu laiku, bet ne rečiau kaip 1 kartą per du metus, atvykti į specialią apžiūrą, kur kruopščiai apžiūrėjus nustatoma, ar tam automobiliui nereikia papildomų “vaistų” porcijos. Kuo senesnis automobilis, tuo sudėtingesnė jo padengimo technologija bei tuo trumpesnė garantija. Taip pat svarbu žinoti, kad dengiant automobilį, ant kurio kėbulo jau matosi korozijos pėdsakai, po padengimo jie nepradings ir automobilis nepasidarys mažiau surūdijęs. Bet tinkamai parinkus medžiagas bei technologiją galima labai stipriai pristabdyti jau prasidėjusį korozijos procesą, tuo prailginant automobilio tarnavimo laiką.
--- ar apsimoka investuoti į antikorozinį padengimą, jeigu įsigyjamas nenaujas automobilis ?
Kėbulas - brangiausia automobilio dalis. Jis apsprendžia ne tik automobilio išorinį grožį, bet žymia dalimi ir ilgaamžiškumą bei patikimumą. Kadangi jo gamyboje kol kas plačiausiai vis dar naudojamas metalas, tai net ir gražiausio ir tobuliausių formų kėbulo pavojingiausias priešas - korozija. Be abejonės, kiekvienas automobilių pramonės gigantas skiria šiai problemai deramą dėmesį. Automobilių pramonėje apsaugos nuo korozijos srityje paprastai naudojamos šios priemonės:
- įvairūs konstrukcijų pakeitimai, paliekant kuo mažiau "uždarų ertmių" sunkiai prieinamų ir apsaugomų vietų, kuriose paprastai prasideda korozija;
- įvairūs hermetikai ir užpildai, suvirinimo siūlių ir "kišenių" užpildymui;
- visų metalinių paviršių elektrocheminis gruntavimas;
- daugiasluoksnio dažymo-gruntavimo technologijos;
- metalinių paviršių galvanizavimas, naudojant ne tik įprastą cinką, bet ir labiau korozijai atsparius jo lydinius;
- uždarų ertmių paviršių padengimas specialiomis antikorozinėmis medžiagomis;
- dugno ir jo elementų apsauga nuo korozijos, naudojant antikorozines medžiagas bei mechanines priemones;
- metalinių detalių pakeitimas nemetalinėmis.
--- ką daryti, jeigu ant automobilio jau pastebimi rūdžių požymiai ?
Patyrę automobilininkai gerai žino, kad visi automobiliai, kokių modelių ar markių bebūtų, anksčiau ar vėliau vis tiek pradeda rūdyti. Laiku atliktas kokybiška antikorozinis padengimas ne tik prailgina automobilių eksploatacijos laiką, bet ir taupo šeimininkų pinigus. Korozijai prasidėjus paslauga brangsta, nes reikia daugiau ir įvairesnių medžiagų, o jos naudingumas mažėja.
Kokiu metų laiku geriausia atlikti antikorozinį padengimą? Didelio skirtumo nėra, tik rudenį ir žiemą daugiau laiko bei įvairių sąnaudų išeikvojama džiovinimui po plovimo aukšto slėgio vandens srove.
--- ar įmanoma savarankiškai padengti antikorozine danga savo automobilį ?
Nors automobilio korozija yra neišvengiama, yra keletas galimybių, leidžiančių žymiai sulėtinti šį nepageidaujamą procesą. Tiems, kurie nenori ar negali paprasčiausiai patikėti profesionalams savo automobilio apsaugą nuo korozijos, galime pasiūlyti tai padaryti patiems. Žiemos periodas yra bene sunkiausias išbandymas bet kuriam automobiliui, tiek gerokai pavažinėtam, tiek ir naujam ar apynaujam. Mūsų aplinkos specifika (jūrinis klimatas, pakankamai užterštas, ypač miestuose, oras), o ypač pastaruoju metu pradėti labai gausiai naudoti druskos mišiniai kelių priežiūrai, sudaro ypatingai palankias sąlygas korozijai vystytis žiemos periodu. Vien tik Vilniuje žiemos periodui jau paruošta 17 specialių mašinų šlapiai druskai barstyti - bus išbarstyta virš 2500 t natrio ir kalio druskų bei virš 60 vnt. kito specialaus kelių priežiūros transporto, kuris gali išbarstyti 25 tūkstančius kubinių metrų smėlio ir druskų mišinio. Todėl rūpestingas autotransporto priemonės savininkas prieš prasidedant šiam ypatingam periodui, turėtų pasirūpinti automobilio apsauga nuo korozijos. Tam reikia atitinkamai pasiruošti - automobilį švariai nuplaukite, iš išorės, o taip pat ir dugną. Jei šį darbą darysite patys, naudokite paprastą autošampūną ar autoploviklį be jokių priedų, nes tie priedai, sudarydami papildomas plėveles trukdys objektyviai įvertinti dažų ir lako sluoksnio defektus. Plauti geriausia yra rankiniu būdu, naudojant šiltą (bet ne karštą) vandenį iš žarnos bei minkštą kempinę. Plovimas labai karštu vandeniu ir stipria srove labai kenkia kėbulo dažams. Dažų sluoksnį žeidžia ir “sausas” valymas, nes tuomet purvo ir dulkių detalės pažeidžia dažų sluoksnį, palikdamos mikroįbrėžimus. Plauti pradedama nuo labiausiai užterštų kėbulo vietų - sparnų, apačios, dugno. Apžiūrą geriausia atlikti saulėtą dieną arba patalpoje su geru apšvietimu. Būtina, kad būtų galimybė apžiūrėti automobilio dugną (duobė, ant estakados ar ant keltuvo). Pirmiausiai apžiūrėkite automobilio išorę, ypatingą dėmesį kreipiant į apatinę kėbulo dalį (nuo durų vidurio žemyn), durelių apačią bei kampus, ratų arkų briaunas, plotus apie priekines lempas, bagažinės bei variklio dangčio kampus, slenksčių apačią bei išorę, vietas prie tarpinių. Bet koks dažų ar lako spalvos ar blizgėsio pakeitimas, įbrėžimai, įtrūkimai ar kitokie pobūdžio mechaniniai pažeidimai, dažų sluoksnio pakeitimai (pūslės) yra labai pavojingi arba jau yra akivaizdus korozijos rezultatas, arba korozija dėl šių pažeidimų gali prasidėti ir labai sparčiai vystytis. Įvairūs, kad ir labai smulkūs dažų ir lako sluoksnio pažeidimai, nors ir mažai matomi, iš tikrųjų yra labai pavojingi. Nuo jų prasideda paviršinė korozija, nes įbrėžime kaupiasi drėgmė, vanduo. Kai ten vanduo sušąla, jis neišvengiamai plečia, platina mikroįtrūkimą. Be to, pažeistas viršutinis sluoksnis sumažina atsparumą UV spinduliams. Todėl labai greitai, kartais net per sezoną, menkas įbrėžimas gali tapti rimtu paviršinės korozijos židiniu. Dažyto paviršiaus mikro pažeidimus, kai dar nesimato nei grunto, nei švaraus metalo, galima nesunkiai pašalinti naudojant įvairius polirolius. Geriausiai čia tinka atitinkantys poliroliai nenaujoms dangoms. Prieš juos naudojant, įsitikinkite, kad poliruojamas plotas būtų visiškai švarus, sausas ir nuriebalintas, o rastas dažų pažeidimas tėra paviršinis. Poliruokite taip, kaip nurodyta polirolio gamintojo instrukcijoje. Jei aptikote rimtesnius defektus (dažų pageltimą, didesnius įtrūkimus, pūsles ar net atsilupimus), būtinai pašalinkite ne tik jau pakeltus ir atsilupusius dažus, bet ir nuvalykite iki metalo šiek tiek didesnį (0,5-1 cm) kėbulo plotą. Tai padės išvengti greito tolimesnio dažų sluoksnio kilimo, nes paprastai nematoma korozija jau būna pradėjusi savo “juodą” darbą ir sukibimas su metalu pažeistas apie visą korozijos židinį. Tokio “židinio” išryškinimui naudokite peilį, metalinę mentelę ar švitrinį popierių. Nuvalykite iki metalo, paviršių nuriebalinkite ir padenkite antikoroziniu gruntu. Jei aptikote ne daug tokių plotų, nėra būtina jų iš karto po gruntavimo uždažyti. Palikite dažymą vėlesniam laikui, kai pažeistų plotų bus daugiau. Nugruntavus tokias vietas geru gruntu (pvz. DINITROL 443 ar kokiu kitu daug cinko turinčiu), patikima apsauga nuo korozijos garantuota. Tiesa, toks gruntas yra tamsiai pilkos spalvos ir turi gana grubią struktūrą, tad norint, kad tokia vieta negadintų vaizdo, galima ją uždažyti kad ir aerozoliniais remontiniais dažais. Apžiūrint automobilio kėbulą iš išorės, atkreipkite dėmesį į sujungimus, kaip pavyzdžiui priekinio sparno ir durelių, sparno ir priekinio stiklo rėmo, užpakalinio sparno ir užpakalinio stiklo rėmo. Jei hermetikai šiose sujungimuose įtrukę ar įplyšę, atsiranda didelis pavojus, kad į uždaras ertmes pateks drėgmė bei purvas. Todėl būtina šiuos sujungimus užhermetizuoti išnaujo. Geriausiai tam tinka hermetikai-sandarikliai poliuretano pagrindu, nes jie greitai kietėja, gerai sukimba, atsparūs UV spinduliams bei išoriniams faktoriams. Tokie hermetikai gali būti tepami, purškiami ar net aerozolių pavidale. Kai kurie iš jų, kaip pavyzdžiui plačiai naudojami automobilių pramonėje DINITROL sandarikliai, gaminami kelių spalvų, bei lengvai dažomi net “šlapias” ant “šlapio” bet kuriais automobiliniais dažais. Jei aptikote geltoną siaurą juostą apie stiklus, tai akivaizdžiai rodo, kad jo gumos ar poliuretano sluoksniu prasidėjo korozija. Tokiu atveju po gumine tarpine būtina įterpti specialaus gumos sandariklio, kuris bent jau sustabdys tolesnį procesą.
Apžiūrėjus automobilio išorę, būtina patikrinti pavojingiausias vietas automobilio viduje. Pakelkite visas įmanomas grindų dangas nuo automobilio grindų. Šį kėbulo vieta turi būti visiškai sausa ir švari. Labai pavojinga, kai po kilimine danga yra susikaupimas drėgmės, kuri patenka nuo vairuotojo ar keleivių kojų. Tikrinkite šias vietas kiekvieną kartą po automobilio plovimo. Labai gerai yra naudoti guminius, “bliūdo” formos kilimėlius, kurie sukaupia nuo kojų patekusią drėgmę bei purvą, bet ir iš šių “bliūdų” susikaupusį purvą bei vandenį būtina dažnai pašalinti, nes kitaip dėl garavimo, drėgmė skverbiasi į kitas salono vietas. Svarbu yra patikrinti ir bagažinę ypač vietas atsarginiam ratui saugoti bei kitas “kišenes”. Čia taip pat turi būti sausą ir švaru. Labai pageidautina, visas metalines salono bei bagažinės vietas padengti antikorozinėmis medžiagomis. Čia geriausiai tinka greitai džiūstančios medžiagos, kurios sudaro nelimpančią, kietą plėvelę. Galima naudoti tamsiai rudos spalvos specialią dangą DINITROL 77B, o kas nori bespalvės dangos - DINITROL Chrome & Lack Protection. Ši danga gerai apsaugo ir chromuotus bei dažytus paviršius nuo kelio druskų, apšalimo. Anksčiau, mūsų automėgėjai tokiems tikslams plačiai naudojo vietinės gamybos produktus “Danga” arba “Movil”. Tačiau tiek vienas, tiek kitas turi tą trūkumą, kad yra gelsvos spalvos, be to lipnios ir dėl to labai pritraukia purvą. Tokie “margi” automobiliai ne tik negražiai atrodo, bet jų nepriima ir į automatines plovyklas, nes tokios dangos užteršia plovyklų šepečius. Todėl dabar žymiai populiaresnės yra DINITROL ir Sonax laikinos dažytų ir chromuotų paviršių apsaugos priemonės. Tik reikia atsiminti, kad nerekomenduojama šiomis medžiagomis dengti viso kėbulo paviršiaus bei vengti, kad danga liktų ant paviršiaus ilgiau nei 3 mėn. Priešingu atveju, gali atsirasti papildomų sunkumų tas laikinas dangas nuimant. Būtina jas naudoti griežtai pagal naudojimo instrukciją. Neužmirškite, kad būtina jomis padengti ir vidinius chromuotų buferių paviršius.
Bet kurio automobilio uždaros ertmės bei dugnas yra vietos, kur dažniausiai prasideda ir sparčiausiai vystosi korozija. Jei šios kėbulo vietos nėra tinkamai apsaugotos nuo korozijos, net ir vienas žiemos sezonas gali padaryti daug žalos automobiliui, ne tik pakenkdamas jo prekinei išvaizdai, bet ir žymiai padidindamas rizikos laipsnį, dėl susilpnėjusių savybių, detalių mechaninių savybių, o taip pat žymiai padidinti Jūsų išlaidas jo remontui. Svarbu yra pasirinkti tinkamas, patikimas antikorozines medžiagas, ir jei jau pasiryžote atlikti padengimą patys, tai būtina laikytis visų gamintojo rekomendacijų. Renkantis medžiagas, svarbu žiūrėti, kad gamintojas būtų tikrai žinomas. Dabar, kai rinkoje yra bent 10 užsienio gamintojų medžiagų, naivu būtų ieškoti, o tuo labiau naudoti kažkieno rekomenduotas gero specialisto “savo” darbo antikorozines medžiagas. Toks “ypatingas” receptas dažnai tėra atidirbto tepalo, grafitinio tepalo ir dar kokių nors užpildų mišinys, kuris neatitinka jokių reikalavimų keliamų tikrai antikorozinei medžiagai. Svarbu žinoti, kad svarbiausiu bet kurios antikorozinės medžiagos komponentu, apsprendžiančiu jos elektyvumą yra korozijos inhibitoriai, medžiagos sąveikaujančios su metalo paviršiumi tokiu būdu, kad korozijos procesas sulėtėja dešimtis ar net šimtus kartų. Tokie korozijos inhibitoriai paprastai sudaro tik procento dalis medžiagoje, o visa kita, tai tik medžiagos, užtikrinančios technologines savybes bei sudarančios plėvelę, mechaniškai saugančią metalo paviršių. Renkantis antikorozines medžiagas, nereikėtų žavėtis labai pigiomis, bet pagamintomis tokiose šalyse, kaip Italija, Graikija, Čekija, Lenkija. Kaip taisyklė, šių šalių antikorozinių medžiagų gamintojai neturi savo originalių, patikimų, ilgametės patirties patikrintų priemonių receptūrų, o gamina žinomų ir pripažintų firmų medžiagas be jų žinios ir sutikimo. Tokie “pigūs” produktai paprastai tėra nevykę plagiatai, pavadinti skambiais vardais, bet savo apsauginėmis bei eksploatacinėmis savybėmis neprilygsta tokių, visame pasaulyje pripažintų, autochemijos gigantų kaip DINITROL, Sonax, CRC, Holtz, Wiurtz, AGA, STP, Tectyle produkcijai. Naivu būtų tikėti, kad Graikijos, kurios žiemos sąlygos prilygsta mūsų pabaltijo vasarai, firma gali sukurti bei gaminti mūsų poreikius atitinkančias antikorozines medžiagas. Todėl, kai nepriklausomos ir visų pripažintos organizacijos, tokios kaip Švedijos Korozijos Institutas, jau daugiau kaip 20 metų pastoviai tyrinėjantis automobilių korozijos problemas, pateikia savo tyrimų rezultatus, įvertinant vienos ar kitos grupės antikorozines medžiagas, jų sąraše atsispindi tik aukščiau išvardintų žinomų firmų produkcija.
Labai svarbu, kad automėgėjas, pasiryžęs savo jėgomis apsaugoti automobilį nuo korozijos, žinotų, kad būtina naudoti dvi visiškai skirtingas savo savybėmis medžiagas. Visos kėbulo vietos, kurios neturi tiesioginio kontakto su išore ir nėra veikiamos tiesiogiai purvu, vandeniu, druska, smėliu ir pan., pakanka padengti plonu medžiagos, kurios pagrindas yra vaškai arba mineralinės alyvos, sluoksnis.
Svarbiausia tokios medžiagos savybės - labai geras skvarbumas, drėgmės ir vandens išstūmimas bei efektyvus prasidėjusios korozijos, kuri dar nėra matoma, stabdymas jos sudėtyje esančių korozijos inhibitorių dėka. Vaizdžiai šnekant, kuo skystesnė uždaroms ertmėms skirta antikorozinė medžiaga ir kuo joje daugiau vaško ar mineralinės alyvos, tuo giliau ji prasiskverbs į mikroplyšius, poras, suvirinimo siūles, tuo efektyviau ji saugos nuo korozijos. Todėl nereikia bijoti, kad išpurškus tokią medžiagą, tarkim, į durų slenksčius, net po 10 ar 15 dienų, ypač jei pakyla išorės temperatūra, galima aptikti medžiagos pėdsakų ant slenksčių išorinių paviršių. Tai gal ir sudaro pavojų neapdairiai ištepti rūbus, bet yra akivaizdus įrodymas, kad antikorozinė medžiaga atlieka savo funkciją -skverbiasi į visus plyšius, plisdama padengia visus paviršius plona apsaugine plėvele. Geros uždaroms ertmėms skirtos antikorozinės medžiagos 1 mm pločio tarpu net 70-100 mm, o atsargiai įlašinus jų lašą į vandens stiklinę, jos, net būdamos lengvesnės už vandenį, nukrenta ant stiklinės dugno ir pasklinda plonu sluoksniu ant viso stiklinės dugno. Taip pat labai svarbu, kad tokia susidariusi apsauginė plėvelė išliktų minkšta, elastinga ilgą laiką ir plačiame temperatūrų intervale nuo -300C iki +700C. Geros medžiagos kokybė yra ir jos geba užtraukti įbrėžimus - degtuku padarius žymę minkštoje dangoje, po kelių dūrių žymė turėtų užsitraukti. Gana daug priklauso ir nuo to, kokiu būdu antikorozinė medžiaga paskleidžiama ant paviršiaus. Geriausiai jei yra galimybė išpurkšti ją, naudojant orinio purškimo purkštuvą ir pritaikytus tam specialius antgalius, padedančius paveikti kiek galima tolimesnių uždarų ertmių plotus. Purškiant uždaras, sunkiai prieinamas vietas, būtina naudoti esamas technologines kiaurymes, kaip pavyzdžiui drenažines kiaurymes durų ir slenksčių apačioje, dalinį išardymą, kaip pavyzdžiui durų statramsčio išpurškimui naudoti salono apšvietimo jungiklio lizdą ar išimtus bagažinės dekoratyvinius skydus purkšti bagažinės sienas bei kišenes, arba papildomai gręžti kiaurymes, kad būtų užtikrintas sunkiai prieinamų uždarų ertmių tinkamas padengimas. Parenkant vietas papildomai gręžiamoms kiaurymėms, būtina atsižvelgti į kiekvieno modelio konstruktyvinius ypatumus bei gamintojo rekomendacijas. Paprastai tokių kiaurymių diametras 6-12 mm, o gręžimui naudojamas specialus grąžtas, nereikalaujantis centravimo atžymos, išmetantis drožlę į išorę bei turintis gylio ribotuvą. Naujai gręžtas kiaurymes būtina po darbo užkimšti specialiais kamštukais. Jei vidinių ertmių purškimui buvo naudotos gamyklinės drenažinės kiaurymės, po darbo užbaigimo būtina patikrinti, kad jos būtų atviros, kitaip žymiai pablogės vidinių ertmių natūrali ventiliacija, dėl ko gali prasidėti korozija. Paprastai užtenka 2-3 atm. slėgio suspausto oro bei mėgėjiško purkštuvo su vienu ar dviem plastikiniais 60-70 cm ilgio antgaliais. Paprasti standartiniai tokiam tikslui naudojami purkštuvai, skirti įsukti į standartines 1 l talpas, kainuoja nuo 60 iki 120 Lt, o 1 l indelis su antikorozine medžiaga - nuo 14 Lt iki 40 Lt. Galima apsiriboti ir dar pigesne bei paprastesne purškimo įranga - pvz. DINITROL rinkinys, kurį sudaro plastikinis rankinis purkštuvas bei du antgaliai. Toks rankinis purkštuvas nereikalauja kompresoriaus panaudojimo, specialaus 1 l indo su sriegiu purkštuvui, o purškimo kokybė yra pakankamai gera. Purkštuvas universalus ir gali būti naudojamas gėlių purškimui, dažymui, plovimui. Vidutinio didumo automobilio uždaroms ertmėms (durų vidiniai paviršiai, slenksčiai, lonžeronai, statramsčių rėmai, kapoto bei dangčio rėmai, kišenės, nišos) paprastai užtenka 1,5-2,5 l medžiagos. Perkant ir naudojant aerozoliniam balionėlyje parduodamas medžiagas, reikia atsiminti, kad 500 ml indelyje yra apie 300 ml medžiagos, o likusį tūrį sudaro nešančios dujos. Paprastai, gamintojai nurodo ant aerozolio pakuotės, kokį plotą galima padengti. Būtina atsiminti, kad dirbti su aerozoliais galima gerai vėdinamose patalpose bei toli nuo atviros ugnies šaltinių.
Padengus visas uždaras ertmes, būtina palikti nedaug medžiagos (200-300 ml) viso dugno gruntavimui. Toks gruntavimas turi dvejopą tikslą - skvarbi skysta medžiaga prasiskverbią į visas senas dangos mikroporas, palenda po ją, pasiekdama metalo paviršių ir ten sudarydama inhibicinės plėvelės sluoksnį, o antra - suminkština senąją antikorozinę dugno dangą, užtikrindama geresnį naujos dangos sukibimą. Po tokio gruntavimo galima nedelsiant dengti nauja dugno antikorozine medžiaga. Tarp firminių dugnui skirtų antikorozinių medžiagų vyraują vaško, bitumo arba vaško-bitumo pagrindu pagamintos medžiagos su įvairiais plastifikatoriais bei užpildais, pagerinančiais dangos eksploatacines savybes. Mūsų sąlygomis, kai neišvengiamai esame priversti važinėti purvinais keliais, kur daug smėlio, purvo, akmenų bei druskų, geriausiai tinka tirštos vaškų-bitumų pagamintos medžiagos su gumos ar kaučiuko užpildais. Tokios medžiagos garantuoja gerą apsaugą mechaniniam purvo ir smėlio poveikiui. Rekomenduojamas dugno dangos storis - 1-3 mm, o jos plastiškumas net ir žemose temperatūrose turi būti pakankamas, kad iš po ratų lekiantis purvas užtikrintų jos išlikimą net kelių sezonų periodui. Gera dugno danga išlieka plastiška net ir prie -400C ir tuo amortizuoja purvo ir smėlio mechaninį poveikį. Kita būtina savybė - geras sukibimas su dugnu, bet jei buvo panaudotas gruntavimas, bei pašalintas visas ten neišvengiamai esantis purvas, gera medžiaga, paprastai, gerai sukimba tiek su gamykline danga, tiek ir su kitomis anksčiau naudotomis. Dugną galima padengti teptuku arba purškiant. Kadangi dažniausiai dugnui skirtos medžiagos yra gana tvirtos, tai atliekant dengimą savo jėgomis, paprasčiausia yra naudoti trumpo plauko teptuką, nes purškimui reikia didesnio slėgio (4-6 atm.) bei papildomai praskiesti medžiagą, jei nėra galimybės panaudoti beorio purškimo purkštuvą. Dengiant dugną, ypatingai kruopščiai reikia tepti ratų arkas, slenksčių išorinę apatinę dalį bei visas briaunas. Naudinga yra ypač pažeidžiamas dugno vietas (ratų arkos, slenksčiai, domkrato tvirtinimo vietos, prie purvasargių) dengti dviem sluoksniais, leidžiant pirmam sluoksniui padžiūti 1-2 val. Nepatartina dengti dujų išmetimo sistemos bitumo pagrindu pagamintomis medžiagomis, nes detalėms įkaitus šios medžiagos skleidžia specifinį kvapą, o taip pat vairo traukių, stabdymo sistemos, variklio. Karštoms detalėms yra skirtos specialios apsauginės medžiagos.
Iš šiuo metu rinkoje esančių dugnui skirtų medžiagų pilnai pasiteisino automėgėjų lūkesčius tokios plačiai žinomos pasaulyje medžiagos kaip DINITROL, Hamerite, Sonax. Paprastai dugnui reikia 3,5-4,5 kg antikorozinės medžiagos, o 1 kg kaina patikimos medžiagos svyruoja nuo 18 iki 40 Lt.
Net ir padengus automobilį kokybiškomis antikorozinėmis medžiagomis, būtina nors kartą per metus patikrinti, ar nėra mechaninių dangos pažeidimų ir juos pašalinti, lokaliai atnaujinant dangą pažeidimo vietoje. Praktika rodo, kad vidinių ertmių apsauginės plėvelės puikiai laikosi 3-5 metus, jei buvo pasirinkta gera antikorozinė medžiaga bei laikomasi purškimo rekomendacijų. Dugno apsauginės plėvelės pažeidimų skaičius tiesiogiai priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis ir kaip atsargiai eksploatuojamas automobilis. Kasdien važinėjant giliomis provėžomis, miško keliukais, puvenomis, neišvengiama smulkiausių lokalinių dangos įbrėžimų ir kuo anksčiau juos aptiksime, tuo didesnė tikimybė, kad korozija nespėja pridaryti didesnių nuostolių.
Vis dažniau galima pastebėti keliuose automobilius, kurių išorinis kėbulo paviršius, dažniausiai šonai bei priekis, padengti juodos spalvos (rečiau pilkos ar baltos) gumą primenančios dangos sluoksniu. Tai apsauginė-dekoratyvinė danga, dažniausiai vadinama Body Protection. Ji skirta apsaugoti kėbulą nuo mechaninių pažeidimų kelio akmenukais, smėliu, druskomis. Senesniems automobiliams ši apsauginė danga gerai tinka dar ir dėl to, kad paslepia per ilgesnį laiką atsiradusius gausius dažų sluoksnio pažeidimus. Paprastai tokia medžiaga perduodama aerozolio pavidale ir dviejų balionėlių užtenka nedidelio automobilio šonams iki durų vidurio, priekiui bei užpakaliui (po bamperiais) padengti. Daugumas tokių apsauginių dangų gali būti dažomos automobiliniais dažais, o kai kurios medžiagos, kaip, pavyzdžiui, DINITROL Body tiekiama kelių spalvų. Pravartu žinoti, kad norint gauti rauplėtą tokios apsauginės dangos paviršių, būtina naudoti 1 l talpas ir rankinį orinį purkštuvą, nes aerozolinėje pakuotėje užpildas yra smulkesnis ir duoda lygią, smulkiai kristalinę plėvelę.
Visiems, turintiems automobilį ir norintiems, kad jis ilgai ir patikimai tarnautų, norime priminti, kad žiema - sunkiausias išbandymas bet kuriam automobiliui, visai naujam ar jau pavažinėtam. Papildoma antikorozinė apsauga geromis medžiagomis gali žymiai palengvinti žiemos išbandymus. Jei norite ir turite galimybių patys atlikti visus būtinus tam darbus, pasirinkite jums patikusias antikorozines medžiagas ir padenkite jomis savo automobilį. Ir nors žiema jau prasidėjo, šiam darbui galioja lietuvių išmintis - geriau vėliau, negu niekada.
